šašas

šãšas sm. (4) 1. SD355, R295, MŽ395, Sut, K, I, RtŽ, M, LL240, Rtr, Š, DŽ plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje: Jau yra ant žaizdos šãšas užsidėjęs Prk. Parvažiavo namie, i pradėjo jam kojos tinti, ištino vienu šašù Žg. Draskyk šãšą – kauksi šunį apsikabinęs Kp. Vaikai tuo šašùs nusikrapšto, paskui rėkia Nm. Nenudrėsk šãšo – užsėtris Mžš. Iš tų šašų̃ ta (tai) barzdą nuskusti nebgalia Klk. Pabarstysiu pelenais, tai kraujas nebėgs ir šãšą užtrauks Lš. Kur jis tau neverks, kad visas po vienu šašù (labai apšašęs) Nč. Arklys apteko vienu šašu – gavo šlapdrugį Šts. Šašaĩ tai par savaitę nubyrėjo, tik akis da raudona tebėra Krs. Užsidėjo tuo toks šašýtis i greit nukrito Jrb. Tas šašiùkas vis neišgy[ja] i neišgy[ja] Jrb. [Svotelis] tupinėja, nuo savo pilvelio šašus lupinėja LTR(Rk). ^ Kirba it utis po šašu VP25. Kaip utis po šašù virbžda J. Kogi kruti kaip utėlė po šašù Jž. Landžioja lodz utėlė par šašą Grv. Skursta kap utėlė po šašù Plv. Įsikandęs laikosi kap utėlė už šãšo Vlk. Su juo kap su šašù (atsargiai reikia elgtis) Ss. Aptraukti agrastai, sutraukti kai šašaĩ Klt. Kad tave Dievas apdovanot vienu šašu per visą pilvą Kb. Ir pritapo ta pravardė vaikui, kaip skaudus šašas prilipo tas nelemtas vardas rš. Šašų̃ į pakaušį gausi nu ano, ne piningų Krš. Nežiūrėk plikumos (neturto), žiūrėk šãšo (turto) Užp. Panosėj lašas, pakaušėj šašas VP36. Tau dar šašas nenukrito, ką tu žinai S.Dauk. Nei šašo, nei lašo Tvr. | sing. col.: Toks šãšas išpila, i pilas, i pilas toliau, ka negydo Akm. | prk.: Germanija tai tik šãšo (dingsties) ieškojo Švnč. 2. SD115, R, MŽ žr. šašai 1. 3. ppr. pl. KBII51, N, K, RtŽ, M, LL240 spuogas: Jis visas šašaĩs apniktas, t. y. nušašęs J. Smakro šašaĩ NdŽ. Šašaĩs aptekti KŽ. Dėdei ant kaklo užaugo didelis šãšas Up. Šašeliùkas atsirado šitam daikte, išaugo kaip riešutys Ds. Šašaĩ burną išbėrė Dkš. Apbertas buvo šašaĩs Azr. Sušąlam, nėra kuom apsvilkt: šašaĩ galvą išlėjo Vdn. Man buvo labai išlėję galvą šašaĩs Kp. Jo veidą visą kokiais šašaĩs išmėtė Rmš. Visa burna šašaĩs nuejusi NmŽ. Veidukas buvo vienuose šašuosè – negraži mergytė Bsg. Šašus naikina beržinių žiedų arbata LTR(Ant). Šašai alba pūlio baltumas randasi BB3Moz13,2. [Paršiuką] visą sukrovė šašaĩs Klt. | prk.: Matai, koks te šãšas (iškilimas sienoje) Slm. Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų! rš. ^ Jo visi lenkiasi kai šãšo Mrj. Keravok kai šašą, kad neužgautum NžR. Pasistatė trobelę kaip šãšą (labai mažą) Jnš. Šiemet obuoliai kaip šašaĩ – mažučiukai Ktk. Tę obuolių daug, ale visi mažutukai kap šãšas Pv. Stovi, būdavo, pirkelės, senos, skurdžios lyg šašaĩ Kt. Kožnas savo šãšą kaso An. Tegul ant tavo nosies šãšas negu ant mano Ml. Galvoj šašas, koja neprimina (iron.) Vlkv. Kai šãšas kimba, i tiek, ta merga (vis kviečia į svečius) Jnš. Stova kaip šãšas ir lauka, kas ne taip pasakys Krš. Prilipo žydelis prie manę kaip šãšas Glv. Kaip ir šãšas vis kišas ir kišas svetimo kalbon Sv. Mun kaip šašas ant nosės yra ta tavo skunda Šts. Kai šãšas vienas likau tarp laukų [kitiems nusikėlus] Jd. Mums ta Kelmė kaip šãšas (sunku, nepatogu nuvažiuoti) Užv. Negi paliksi vidury kolūkiečių kaip šašas – netariant kur I.Simon. Tas varstotas čia lyg šãšas ant lūpos Skr. 4. Mrj, Sk prk. kokia nors kliūtis, nereikalingas daiktas: Tas daržas – tik laukuo šãšas Šauk. Kam čia tokį šãšą bepaliko, kad kirto, galėjo kirsti nu vietos, o nepalikinėti tokių šašų̃ Vkš. Amžiną šãšą užsidėsi an akių (reikės akinių), neskaityk taip Vn. 5. žr. šašukas 3: Vaikai suėję šašaĩs mėtosi Krs. 6. prk. menk. apie irzlų, įkyrų, piktą žmogų: Uždėjo kokį šãšą (prastą viršininką), ir bijok jo Ėr. Nejudyk šito šãšo Kbr. Tai šãšas – vis kišasi ir kišasi į kitų kalbą DŽ¹. Ot šãšas – kai žvirblis pešas Švnč. A ne šašùkas tas vaikas! Grž. Toks šašùkas, o lenda Pkr. 7. prk. apie menką, silpną, vargingą žmogų: Itokis šãšas, ė maišus nešioja kap reikia būt Švnč. Kas jie man – šašaĩ! Jnšk. Yra tų šašų̃ (smulkių ūkininkų) ir apie juos Alk. Tas šãšas Juzė įsirgo, ir sugaišom su darbais Trk. ^ Didžiu dedas, o šašas yr KrvP(Ds). Didžiu vedas, šašu dedas PPr326(Jnš).